Pagrindinės bendrosios savybės
Tirpumas: Aromatiniai angliavandeniliai yra mažo-poliškumo organiniai junginiai, netirpūs vandenyje, bet tirpūs ne-poliniuose organiniuose tirpikliuose, tokiuose kaip dietilo eteris, anglies tetrachloridas ir petrolio eteris. Skysti aromatiniai angliavandeniliai taip pat yra puikūs organiniai tirpikliai.
Tankis: Daugumos aromatinių angliavandenilių tankis yra mažesnis nei vandens. Įprastų junginių, tokių kaip benzenas, toluenas ir ksilenas, tankis yra 0,86–0,88 g/cm³. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai turi šiek tiek didesnį tankį, bet vis tiek dažniausiai yra mažesni nei 1 g/cm³.
Fizikinė būsena: kambario temperatūroje mažos molekulinės masės monocikliniai aromatiniai angliavandeniliai (tokie kaip benzenas, toluenas ir ksilenas) dažniausiai yra bespalviai skysčiai, turintys būdingą aromatinį kvapą; didelės molekulinės masės policikliniai aromatiniai angliavandeniliai yra bespalvės arba baltos kietos medžiagos. Dauguma aromatinių angliavandenilių turi tam tikrą toksiškumo laipsnį.
Lydymosi ir virimo temperatūros modeliai
Virimo temperatūros pokytis: Didėjant aromatinių angliavandenilių santykinei molekulinei masei, virimo temperatūra monotoniškai didėja. Izomerų atveju, kuo stipresnis poliškumas, tuo aukštesnė virimo temperatūra. Pavyzdžiui, ksileno virimo taško tvarka yra o-ksilenas > m-ksilenas > para-ksilenas. Taip yra todėl, kad stipresnis poliškumas reiškia stipresnes tarpmolekulines van der Waals jėgas.
Lydymosi taško kitimas: Lydymosi temperatūra yra susijusi ne tik su santykine molekuline mase, bet ir tiesiogiai susijusi su molekuline simetrija: kuo geresnė simetrija, kuo sandariau supakuotos molekulės, tuo stipresnės tarpmolekulinės jėgos ir tuo aukštesnė lydymosi temperatūra. Pavyzdžiui, benzeno lydymosi temperatūra yra neįprastai aukštesnė nei tolueno, o para-ksileno lydymosi temperatūra yra daug aukštesnė nei o-ksileno ir m-ksileno (para-ksileno lydymosi temperatūra 13 laipsnių, o{6}}}-25 laipsniai {{8, 8 m2 ksileno laipsniai).